Kaip mindfulness meditacijos keičia mūsų būsenas

Džono Hopkinso (JAV) ir Didžio Britanijos universitetų atliktų tyrimų rezultatai pateikia akivaizdžių įrodymų, kad depresijos atkryčiai, nemiga, priepuolinis valgymas ir pan., gali būti įveikti įvaldžius dėmesingo įsisamoninimo metodikas. Tam tikslui 8 savaites tyrimų dalyviai skirtingose grupėse kiekvieną dieną atlikdavo dėmesingumo lavinimo praktikas (meditacijas) po 30 – 40 min. Štai keletas iš daugelio tyrimų rezultatų (Alterations in brain and immune function produced by mindfulness meditation. Psichosomatic Medicine,65(4), 564-570. JAMA, Intern Med, 2014; 174:357-68):

mindfulness meditacija mažina nerimą tiek pat, kiek vaistai
mindfulness meditacija mažina depresijos simptomus ir nemigą
mindfulness meditacija sumažina priepuolinio valgymo dažnį ir kiekį
mindfulness meditacija daro akivaizdų poveikį kūnui – pagerėja imuninės sistemos veikla, normalizuojasi
kraujospūdis, stebimas sumažėjęs cholesterolio kiekis

Tyrimai atskleidė, kad sendami medituotojai, lyginant su nemedituojančiais, praranda mažiau pilkosios masės, taigi mažiau nukenčia jų gebėjimas išlaikyti dėmesį – tai labai svarbu dirbant daugelį protinių darbų (Neurobiology of Aging, 28 (10), 1623-1627).

„Jei per savaitę medituosite vidutiniškai po 6 val., jūsų smegenų žievė, lyginanat su nemeditavusių žmonių, taps storesnė trijose sirtyse: sensorinėje, prefrontalinėje ir salos priekyje“, – teigia Dr. Sara Lazar. Ji taip pat aptiko išmatuojamus teigiamus pokyčius medituojančių žmonių smegenų kamieno dalyje, susijusioje su nuotaiką reguliuojančiu neuromediatoriaus seratonino gamyba (NeuroReport, 16 (17), 1893-1897)

Vis didėjantis klinikinių tyrimų skaičius rodo, jog Įsisąmoninimu grįstos technikos padeda ruguliuoti autonominę nervų sistemą bei yra veiksmingos gydant tokius sutrikimus kaip Somatoforminė autonominė disfunkcija. Tyrimai rodo jog Įsisąmoninimu grįsta praktika yra nebrangi, efektyvi ir gyvenimo kokybę gerinanti intervencija pacientams patiriantiems autonominės nervų sistemos išsiderinimą (Lakhan & Schofield, 2013). Tyrimai taip pat rodo jog net trumpalaikės Įsisąmoninimu grįstos intervencijos gerina autonominės nervų sistemos veiklą ir reguliaciją (Tang et al., 2009).

Kardiologijos ir reabilitacijos klinikoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti Įsisąmoninimu grįstų praktikų efektyvumą pacientams kenčiantiems nuo panikos priepuolių, didėjančio kraujospūdžio, dažno širdies ritmo, skausmo krūtinės srityje ir panašių fizinių su širdimi siejamų jutimų. Tyrimo metu buvo lyginamos dvi tiriamųjų grupės iš kurių viena tris savaites atlikinėjo dėmesingumo praktikas, o kita praktikų neatliko. Šių dviejų grupių rezultatų palyginimas parodė jog grupės atlikusios intervencijas objektyvūs rodikliai (širdies dažnis, arterinis kraujo spaudimas bei širdies dažnio variabilumas) pagerėjo, o grupės neatlikusios praktikų rodikliai nepasikeitė arba pablogėjo. Taip pat tyrimas parodė, jog didesnis dalyvių įsitraukimas į praktikas sąlygojo didesnius teigiamus pokyčius (labiau sumažėjo nerimas, depresiškumas, suvokiamas stresas, labiau padidėjo dėmesingumas, teigiamai pasikeitė širdies dažnis, arterinis kraujo spaudimas bei širdies ritmo variabilumas). Išanalizuoti duomenys leido padaryti išvadą jog šiai žmonių grupei trys Įsisąmoninimu grįstos praktikos savaitės praktikuojant po 15 minučių į dieną padeda reguliuoti autonominę nervų sistemą. Pasaulyje atliekami tyrimai bei stebėjimai rodo jog net mažas indėlis kasdien į mūsų sveikatą, pvz. bent 10 minučių dėmesingumo praktikų į dieną, leidžia pasiekti teigiamų pokyčių. Moksliniai tyrimai rodo jog norint susitvarkyti su dideliu reaktyvumu į stresą bei to sąlygotu nervų sistemos išsiderinimu reikalingos aštuonios savaitės praktikavimo.