Meditacija – būdas suvaldyti stresą

Daugelis mūsų kasdieniame gyvenime patiriame nemažai įtampos, todėl ieškome įvairių būdų ją numalšinti, atsipalaiduoti ar tiesiog suvaldyti dažną stresą. Vieni tą daro sportuodami, pasinerdami į įtraukiančius hobius ar leisdami laiką gamtoje, tačiau neretai pasitaiko, kad griebiamasi ir ne tokių sveikų priemonių – piktnaudžiaujama maistu, alkoholiu ar užsidaroma internetinėje erdvėje.

Deja, net ir patys sveikiausi streso malšinimo metodai ne visada padeda kasdienės įtampos kamuojamam žmogui, todėl kuo toliau, tuo labiau populiarėja iš pirmo žvilgsnio gan egzotiškas būdas suvaldyti stresą – meditacija.

„Kai kalbame apie meditaciją, daugelis žmonių Lietuvoje vis dar būna linkę pirmiausia ją sieti su rytietiškomis religijomis,“ – sako įsisąmoninimu(ang. Mindfulness) grįstos psichologijos intervencijų sertifikuota mokytoja, šios praktikos trenerė Edita Tamulienė. Tačiau, pasak jos, šis įsitikinimas nėra  teisingas. „Dėmesingo įsisąmoninimo– „mindfulness“ – praktikos yra visiškai pasaulietinės, atsietos nuo bet kokios religijos, moksliniais tyrimais grįstos meditacinės technikos, sujungiančios  Rytų patirtiį ir Vakarų mokslą ir yra naudojamos visame pasaulyje jau daugiau nei 40 metų,“ – aiškina E. Tamulienė.

Kaip streso mažinimo būdą šią metodiką taiko įvairiausių profesijų atstovai, nuo karių iki mokytojų bei gydytojų Dėmesingo įsisąmoninimo praktikų metu mokomasi ne vengti streso, o jį valdyti . Daug pasaulyje gerai žinomų kompanijų (tokių, kaip Google, Apple, Ford, Ebay, Intel ir daugybė kitų) aktyviai taiko šias praktikas ir vardija šio metodo naudą – taip didinamas darbo našumas, gerėja bendra darbovietės atmosfera, pasiekiama geresnių rezultatų, išsaugoma darbuotojų sveikata. „Mindfulness pirmiausia siekia gerinti žmogaus gyvenimo kokybę, lengviau tvarkytis su kylančiais iššūkiais ir gauti daugiau pasitenkinimo  kasdienėse veiklose,“ – sako dėmesingo įsisąmoninimo praktikų instruktorė.

„Daugelis žmonių vis dar įsivaizduoja, kad tam, jog medituotum, pirmiausia turėtum sėdėti šventykloje ant pagalvėlės sukryžiuotomis kojomis, apsuptas smilkalų debesies, tačiau dėmesingo įsisąmoninimo meditacijos  gali būti atliekamos ir be papildomų priemonių, tiesiog darbo vietoje,” – sako Deividas Vaškelis, „Office Gym“ vadovas ir sporto treneris. „Šias praktikas nusprendėme įtraukti į biurų darbuotojams siūlomas treniruočių programas tam, kad žmonės galėtų pilnavertiškai rūpintis savo sveikata ir gerove, tiek fizine, tiek psichine,” – sako jis.

Vieną iš mindfulness metodikos pratimų galima išbandyti tiesiog „čia ir dabar“, skaitant šį tekstą:

 3 žingsnių (minučių) kvėpavimo pauzė

Ši pauzė padeda įvesti pilnaprotavimą į kasdieninį gyvenimą – valdyt dėmesį ir sąmoningumą, visų pirma tam, kad išmintingiau ir funkcionaliau reaguotume į sunkias emocijas ar patirtis. Dauguma situacijų tai reikia padaryti greitai. Mes neturime laiko ilgai trunkančiam atsipalaidavimui ir meditavimui. Taigi, šią mini meditacija atliekant kelis kart per dieną  palyginus greitai susiformuoja įgūdis suvaldyti dėmesį ir įsisąmoninimą bei su didesne išmintimi reaguoti į diskomfortą keliančią patirtį ar emociją.

Atsisėskite, jei norite, galite užmerkti akis ir kiekvienam žingsniui paskirkite po 1 minutę:

1. Įsisąmoninimas. Užduodame sau klausimą – ką aš dabar patiriu?
   • kokios mintys ateina į galvą?
   • kokias emocijas ar jausmus šiuo metu jaučiu?
   • kokius kūno pojūčius šiuo metu jaučiu?
2. Susikoncentravimas. Laipsniškai susiaurinam savo dėmesio lauką iki kvėpavimo stebėjimo pasirinktoje kūno vietoje (gerklėje, krūtinėje, pilve, šnervėse ar pan.) ir stebim kvėpavimo ciklo sukeltus pojūčius. Pasinaudodami kvėpavimu kaip inkaru, susikoncentruojam į dabartį, realybę – tai leidžia padaryt išminties pauzę prieš reaguojant į situaciją.
3. Išplėtimas/atsivėrimas. Išplečiam dėmesį į visą kūną, laikyseną, veido išraišką – atsiveriame pasauliui, įjungdami „naujoko protą“, tarsi pailsėję po kvėpavimo pauzės ir turėdami daugiau galimybių.

Šaltinis: "Vakarų ekspresas"