Norite gyventi ne tik ilgai, bet ir kiek įmanoma, būti sveiki ir laimingi?

Kaip atsilaikyti prieš įvairius gyvenimo iššūkius, gyvenant sudėtingame, nežinomybės kupiname laikotarpyje? Kaip išlikti tvirtam, sveikam, jaustis laimingam? Kur glūdi ilgaamžiškumo paslaptis?

Atsakymų šiuos klausimus prieš tūkstančius metų ieškojo išminčiai, atsakymų į šiuos klausimus ieškome ir mes, todėl išmintinga būtų pasinaudoti jau sukaupta patirtimi, atsigręžti į vieną seniausių pasaulyje kūno ir proto tobulinimo sistemų.

Kuksando - daugiau nei 9000 metų  skaičiuojanti unikali ir darni žmogaus galimybių vystymosi ir sveikatinimosi sistema, kurią ištobulino ir pasauliui padovanojo Korėjos kalnuose praktikavę išminčiai. Dao meistrai, siekdami ilgo, sveiko ir laimingo gyvenimo, ieškojo būdų ir kelių, kaip tai pasiekti, todėl ši sistema yra logiška, kruopščiai apgalvota, paremta psichologijos, medicinos, senaisiais Rytų mokslais ir  turi viską, ko reikia žmogaus optimaliai sveikatai atkurti, išsaugoti ir palaikyti.

Kuksando tūkstančius metų buvo praktikuojama slaptai ir tik 55- eri metai, kai šis mokymas Didžiojo meistro Chung San dėka tapo prieinamas visiems. Praktiką gavome iš pirminių šaltinių, todėl ji yra nepraradusi autentikos, nesupaprastinta. Tai nėra religinė sistema, todėl yra tinkama bet kokio tikėjimo žmogui. Pastebėjau, kad šis akcentas itin aktualus lietuviams, kurių vis daugiau ateina išbandyti praktikos ir pasirenka ją visų pirma kaip sveikatinimosi modulį, kaip ir daugelis žmonių ne tik Korėjoje, bet ir visame pasaulyje.

Praktika, į darnią visumą sujungdama judesį, kvėpavimo meditaciją, akupresūrą, kovos menus, moko atkurti, išsaugoti ir valdyti vadinamąją žmogaus gyvybės energiją.

Prieš tūkstančius metų išminčiai atkreipė dėmesį į svarbiausius aspektus: įvairaus judesio ir kvėpavimo svarbą žmogaus sveikatai.

Vienos didžiausių šių dienų kasdienybės rykščių - judėjimo stoka ir stresas. Šiuolaikinis gyvenimo būdas lemia, kad daugelis per parą sėdime 12-14 valandų – ilgiau nei miegame, esame praradę ryšį su savo kūnu, o galvoje dūzgia spiečiai neramių minčių.

Kuksando praktikoje atliekame apie 90 skirtingų judesių, skirtų atpalaiduoti, sušildyti kūną, pasirūpinti sąnariais, stuburu, sustiprinti raumenis. Judėjimas yra užkoduotas mūsų prigimtyje. Ir mums reikia nuolatinių, įvairių skirtingo pobūdžio judesių, kad galėtume ir gerai jaustis, būti darbingi, ir kartu išsaugoti gyvenimo kokybę, sulėtinti senėjimą.

Seniai įrodyta, kad kūnas ir centrinės nervų sistema nuolat sąveikauja, todėl nuolat atlikdami įvairius tikslingus judesius, laviname įvairias savo organizmo funkcijas:

• kūno savybes, leidžiančias mums gerai prisitaikyti aplinkoje: pusiausvyrą, koordinaciją,
• raumenų jėgą, sąnarių paslankumą, ištvermę;
• treniruojame skirtingas smegenų zonas, todėl gerėja gebėjimas mokytis, atmintis, dėmesio valdymo įgūdžiai;
• senėjimo prevencijai: stimuliuojama smegenų kraujotaka, mažėja silpnaprotystės tikimybė;
• normalizuojame patiriamą stresą ir išsaugome puikią gyvenimo kokybę, darbingumą, energingumą.

Praktikos taisyklėse pabrėžiama, kad tai nėra sportas ir  susitelkimas, buvimas „čia ir dabar“ prasideda nuo pirmo pratimo. Praktiką deriname prie savo galimybių, mokomės jas įsisąmoninti ir gerbti, todėl pradėti praktikuoti galime bet kuriame amžiuje, būdami bet kokio fizinio pasirengimo.

Aš pati pradėjau praktikuoti, artėdama link 50 metų, ir savo kelyje sutikau pradėjusių ir 70- ties, ir 20- ties. Praktikuojantys patvirtina, kad tai viena demokratiškiausių praktikų ir sąmoningumas čia – labai svarbus aspektas. „Nepersistenk, bet ir netinginiauk,“ – tai akcentuojama praktikuojantiems. Kuksando pratybos turi teikti malonumą.

Sakoma, kad jeigu gali kvėpuoti, gali ir kuksando praktikuoti, nes kvėpavimo meditacija – pagrindinė praktikos dalis.

Ji yra aktyvi -  kvėpuojant tam tiku ritmu, apatine pilvo dalimi, nuolat keičiamos pozos.

Kvėpuodami tokiu būdu, daugiau pasisaviname deguonies, labiau juda diafragma, ji stiprėja, masažuojami vidaus organai, jie juda, veiksmingai gerinama plaučių funkcija, kraujotaka būna optimali, efektyviau dirba smegenys, normalizuojasi emocinė būsena, stiprinami kūno raumenys, kaulai.

Kvėpavimas pilvu dar vadinamas diafragminiu kvėpavimu.  – sveikas ir prigimtinis žmogui.

Taip kvėpuoja vos gimę kūdikiai, taip kvėpuoti mes mokėjome, taip kvėpuoti vėl galime ir turime išmokti.

Kuksando sistema kviečia atrasti sveiką kvėpavimo tėkmę, kad galėtume atstatyti, sustiprinti ir išsaugoti vadinamąją gyvybinę energiją, kurią Rytų praktikos nurodo kaip esminę energiją.

Ar kada nors stebėjote kaip kvėpuoja kūdikis arba mažas vaikas? Jų maži pilvukai kyla aukštyn - žemyn. Jie ima kvėpuoti krūtine tik kai verkia ar labai nuliūsta. Vyresni vaikai vis dar gali kvėpuoti pilvu, bet gyvenime didėjant stresui, paprastai vidurinės ir aukštosios mokyklos metais, gali įvykti pokyčiai. Daugelis suaugusiųjų nebekvėpuoja pilvu. Ankstyvosios vaikystės atpalaiduojantis kvėpavimas gali pavirsti disfunkcišku, pasižyminčiu kvėpavimu krūtine, ypatingai tiems, kurie linkę nerimauti ir negeba valdyti stresinių situacijų.

Šiuolaikinis žmogus labai dažnai kvėpuoja per dažnai ir paviršutiniškai - 12-16 kartų per minutę. Optimalu būtu kvėpuoti 8-10 kartų per minutę. Kai kvėpuojame per greit, kūnas dirba sunkiau, dyla.

Greitas kvėpavimas = nerimastingas kvėpavimas. Kovok – ar – bėk atsake kūnas gauna signalus, įspėjančius, kad jūsų gyvenimas yra pavojuje.  Kam švaistyti laiką lėtam kvėpavimui pilvu? Tuo metu, kai kovojame arba bėgame nuo pavojaus, instinktyviai imame kvėpuoti greitai ir paviršutiniškai. Beveik visi kenčiantys nuo panikos kvėpuoja krūtine. Taip kvėpuodami gauname nedaug deguonies, nes toks kvėpavimas sukelia hiperventiliaciją, kai įkvepiame per daug ir užmirštame iškvėpti, o tam, kad hemoglobinas atiduotų deguonį audiniams, mainais turi gauti anglies dvideginio.

Sąmoningai perėję į kvėpavimą pilvu, mes sustabdome šį procesą ir kartu siunčiame signalą veikti savo parasimpatinei nervų sistemai, atsakingai už raminimąsi.

Štai ką dar sako mokslas šiandien apie lėto, gilaus kvėpavimo naudas: Klajoklinis (nervus vagus) nervas keliauja iš smegenų į plaučius ir diafragmą. Kai į pilvą patekus orui diafragma išsiplečia, stimuliuojamas klajoklinis nervas ir, ir nervų transmiterio acetilcholino pagalba aktyvuojamas parasimpatinės sistemos atsakas. Kadangi šis neurotransmiteris yra atsakingas už uždegiminio atsako „išjungimą,“ atpalaiduojantis kvėpavimas mažina uždegiminius procesus.

Taigi Vakarų mokslas tik patvirtino tai, ką išminčiai suprato prieš tūkstančius metų: jeigu norime  gyventi sveikiau, paprasčiausiai išmokime teisingai kvėpuoti. Nes kvėpavimas ypatingai veikia nervų sistemos chemiją ir funkcionalumą ir yra geriausias būdas, kuriuo kūnas gali save gydyti, o lėtas kvėpavimas pilvu gali būti vienintelis ir geriausias vaistas streso įveikai.

Dar vienas pavyzdys: "sugniaužiame ranką į kumštį ir nuoširdžiai padaužome per pėdos skliautą," - taip kvies Jus daryti per praktiką.  Prieš tūkstančius metų šitas pratimas įtrauktas į kuksando sistemą, o neuromokslai šiandien patvirtina šio pratimo svarbą ieškant atsakymo į klausimą "kodėl senatvėje žmonėms sutrinka koordinacija?". Vaikščiojame tik su batais ir ilgus metus neduodame savo padams pakankamai stimuliacijos, todėl smegenyse traukiasi už koordinaciją atsakinga smegenų dalis.

Akupresūra - poveikio žmogaus organizmui spaudant aktyvius kūno taškus technika - neatsiejama kuksando sistemos dalis.  Ji įtraukta į pratimų sekas ir derinama su kvėpavimu.

Kuksando praktikos visuma, palaipsniui atskleidžia kiekvieno praktikuojančio žmogaus kūno ir dvasios gebėjimus, todėl praktikuojant padidėja lankstumas, normalizuojasi miegas, virškinimas, padidėja bendras  gyvybingumas ir atsparumas stresui -  stiprėja fizinė ir emocinė sveikata,  auga sąmoningumas, todėl savaime pasiekiama harmonija ir pusiausvyra.

Žmogus – nedaloma visuma, gamtos dalis, sutaria ir Vakarų, ir Rytų mokslas šiandien. Mintys, emocijos, kūno pojūčiai, elgesys – svarbiausi gyvenimo komponentai, įtakojantys vienas kitą, todėl gyventi savo autentišką, vertybėmis grįstą gyvenimą, pavyks tik visapusiškai rūpinantis savimi, gyvenant darnoje.

Ir šiandien kaip niekad labai prasmingai visuose pasaulio kuksando centruose skamba mantros žodžiai, įrašyti ir palikti mums Didžiojo meistro, atspindintys praktikos siekius kaip žmogus turi siekti gyventi, būti vienyje su gamta:

“Prabundu tiesoje, prabudęs įgyju išminties ir galios, ir, susiliejęs su visata, noriu išsaugoti kiekvieną gyvą būtybę”.

Skaitykite žurnale RAKTAS