Vaikščiojimo meditacija arba dėmesingas vaikščiojimas

Kiek per dieną kartų einate iš taško A į tašką B?  Nuo namų iki darbo, po to posėdžiauti, pietauti, apsipirkti, reikalų tvarkyti...  ir vėl iki namų. Visą dieną sukatės kaip voverės rate ir skubate namo pailsėti bei „iš tikro“ atsipalaiduoti? Išbandykite sąmoningą ėjimą – puikiausią būdą nuraminti mintis, kurių galvoje kasdien „prigaminame“ apie 4000! Tuo pačiu normalizuosite savo emocinę būseną ir pailsėję pasieksite savo tikslą: namus, darbą, parduotuvę.

Šią meditaciją žmonės praktikuoja daugiau  nei 2000 metų! Milijonai žmonių patyrė sąmoningo ėjimo naudą. Sąmoningai eidami, galime pastebėti, kad smegenys tuojau pat bando atsisakyti sekti mūsų judesius ir nori „nueiti į autopilotą" (automatinį veiksmą), todėl nuolat bandykite save paklausti: „kur yra mano dėmesys, kur yra mano mintys, kokias emocijas patiriu?". Atpažinkite savo proto klaidžiojimus ir patirkite ne tik KUR  einate, bet ir KAIP einate, ką matote, ką girdite. Tai labai įgalinantis įgūdis. Sąmoningas ėjimas leidžia pamatyt tikrovę.

“Nepamirškite pėdų sąlyčio su žeme. Eikite taip, tarsi pėdomis bučiuotumėt žemę.“ – taip apie meditaciją vaikštant sako vienas žinomiausių Vakaruose budistų vienuolių Thit Njat Hanas.

KADA?

Praktikuoti vaikščiojimo meditaciją galite bet kur ir bet kada: tiesiog eidami į darbą ar iki automobilio, koridoriuose...  Atsiminkite, kad tai praktika, kurią įmanu atlikti tiek triukšmingoje gatvėje, tiek parke, miške, prie jūros.  Skirtingoje aplinkoje pajusite ir skirtingą poveikį – nuo streso sumažinimo bei emocinės pusiausvyros atkūrimo iki poilsio ir prasmingo pabuvimo tyloje.

„ Restart‘as nuolat sprendžiančiam protui – geras kokybės ir kainos santykis“.

KAIP išmokti?

Dėmesingas vaikščiojimas. 

Dėmesingai vaikščioti galite ir kambaryje, ir lauke. Jeigu tik leidžia aplinkybės, eikite basomis – pojūčiai bus stipresni.

1. Susiraskite vietą, kurioje galėtumėte vaikščioti pirmyn ir atgal nesirūpindami, ar kiti žmonės jus mato.
2. Atsistokite kojas laikydami lygiagrečiai viena kitai, 10-15 cm atstumu. Kelių neužfiksuokite, tegul jie būna truputėlį sulinkę. Rankoms leiskite laisvai kyboti šalia kūno. Minkštą žvilgsnį nukreipkite į priekį.
3. Sutelkite dėmesį į padus, tiesiogiai patirkite fizinius pojūčius, atsirandančius nuo pėdų lietimosi su žeme. Pajuskite kūno svorį, kuris per kojas ir pėdas perduodamas į žemę. Galite pamėginti keletą kartų lengvai sulenkti kelius. Tai leis geriau pajusti pėdose ir keliuose kylančius pojūčius.
4. Kai būsite pasirengę, perkelkite kūno svorį ant kairės kojos ir stebėkite, kaip pakinta pojūčiai, kai dešinė koja pasidaro tarsi ,,tuščia", o kairė koja tampa viso likusio kūno atrama.
5. Jausdami dešinės kojos „tuštumą", leiskite jos kulnui lengvai pakilti nuo grindų, kėlimo momentu stebėdami pojūčius blauzdos raumenyse. Paskui leiskite visai dešinei pėdai švelniai pakilti taip, kad tik kojos pirštai liestų žemę. Jausdami fizinius pojūčius kojose ir pėdose, lėtai pakelkite dešinę pėdą, atsargiai stumkite ją į priekį, jausdami, kaip koja ir pėda juda ore, nuleiskite kulną ant grindų. Leiskite likusiai pėdos daliai nusileisti ant grindų ir tuo pat metu perkelkite kūno svorį ant dešinės kojos ir pėdos, stebėdami, kaip šioje kojoje ir pėdoje sustiprėja fiziniai pojūčiai, o kairė koja tampa ,,tuščia" ir kairysis kulnas pakyla nuo grindų.
6. Visiškai perkėlę svorį ant dešinės kojos, leiskite likusiai kairės pėdos daliai pakilti, lėtai stumkite ją pirmyn, tuo pat metu stebėdami kintančius pojūčius pėdoje ir kojoje. Sutelkite savo dėmesį į kairįjį kulną, šiam susiliečiant su žeme, ir perkelkite svorį į kairę pėdą, švelniai nuleisdami ją ant grindų, kartu stebėdami, kaip abiejose kojose ir pėdose kinta fiziniai pojūčiai.
7. Šitaip vaikščiokite pirmyn ir atgal, ypač dėmesingai stebėdami pojūčius paduose ir kulnuose, šiems susiliečiant su grindimis, ir kojų raumenyse, kojoms judant pirmyn.
8. Priėję takelio pabaigą, lėtai apsisukite, įvertindami visą rinkini sudėtingų judesių, kurių dėka kūnas gali pakeisti kryptį, ir vėl eikite.
9. Taip vaikščiokite pirmyn ir atgal, kaip galima atidžiau stebėdami fizinius pojūčius kojose ir pėdose, ir pėdų susilietimą su pagrindu. Minkštą žvilgsnį laikykite nukreiptą pirmyn.
10. Vaikščiokite 10-15 minučių arba tiek, kiek norisi.
11. Iš pradžių vaikščiokite lėčiau, nei įprastai, kad galėtumėte geriau įsisąmoninti vaikščiojimo keliamus pojūčius. Kai pajusite, kad lėtai judėdami nesunkiai išlaikote dėmesį, galite mėginti judėti greičiau, pavyzdžiui, savo įprastu arba netgi dar didesniu greičiu. Jeigu jaučiatės ypač susijaudinę, gali būti naudinga pradėti nuo greito ir dėmesingo vaikščiojimo, o aprimus tempą sulėtinti.
12. Jeigu pastebėsite, kad Jums sunku lėtai einant sutelkti dėmesį į pojūčius, atlikdami judesius galite pamėginti sau tyliai kartoti: „keliu“, „žengiu“, „dedu“. Kitas būdas - skaičiuoti žingsnius iki dešimties, šimto.
13. Jeigu vaikščiojate gamtoje, pamėginkite einant „padalinti“ dėmesį: dalį išlaikant pojūčiuose kojose, kartu paeiliui dėmesį sutelkiant į aplinkos garsus, kvapus, vaizdus. Jeigu aplinkoje yra medžių, tuomet patirsite tikras „miško maudynes“. Taip japonai vadina sąmoningą buvimą miške (arba miesto parke), panirus į jį visomis juslėmis. Tai leidžia ne tik maloniai leisti laiką, bet ir gerinti sveikatą.

Japonų imunologas, miško medicinos ekspertas dr. Qing Li daug metų studijuodamas miško poveikį žmogaus sveikatai įrodė, kad buvimas tarp medžių mažina kraujospūdį ir stresą, didina energijos kiekį, stiprina imunitetą ir net padeda atsikratyti nereikalingų kilogramų.

Skaitykite žurnale RAKTAS