Nori būti sėkmingas verslininkas, gydytojas, programuotojas…? Mokykis atjautos sau

Nori būt sėkmingas? Būt reiklus sau, išsiskirk iš kitų, būk geresnis – mesk išgalvos šitą įsitikinimą. Ne tik nebūsi, bet dar ir apsirgsi,-  įspėja gydytojai, o moksliniai tyrimai patvirtina. Ko jau ko, o reiklumo sau esame mokomi ir išmokę, tačiau tai dažnai mums ne padeda gyventi sėkmingai, bet priešingai – kiša koją. Ištikus nesėkmei, patyrus psichologinį (vidinį) skausmą tikimės paguodos iš išorės, bet sau esame negailestingi, tiesiog neturim empatijos savo skausmui. Kodėl? Turbūt todėl, kad nebuvome to mokomi- ko mokėmės, to ir išmokom.

Atjausti kitą, pastebėti kito žmogaus kančią, paguosti -ne tik suprantama, tačiau doram žmogui kaip ir dera… Tačiau atjausti save, tai ar tik nenuolaidžiauti sau, gailėtis savęs? Tai yra ne tokia savigaila, apie kokią galbūt pagalvojote, kuomet žmogus sriūbauja ir gailisi savęs ir savo „apverktino gyvenimo“. Tokiais atvejais žmogus gali linkti į depresiją, nieko nesiekti gyvenime, nes galvoja, kad yra nevykėlis ir vis tiek nepasiseks. Galutinio siekio ir konkurencijos kultūroje savęs užuojauta traktuojama kaip prabanga, kurios negalime sau leisti. Tiesa yra kita- mes negalime sau leisti būti be jos.

Tyrimai parodė, kad savęs užuojauta sukelia sveikus įpročius, mažina nerimą ir depresiją, ir priešingai- kai automatiškai reaguojam gelbėdamiesi patyrę vidinį skausmą, kovą nukreipiam į savo vidų: kritikuojam save, sustingstam mintyse, negalim atsikratyt įkyraus galvojimo arba pasirenkam izoliaciją, nebendravimą. Tokiu būdu ne tik gyvename nepatirdami pilnatvės, džiaugsmo, bet dažnai privedame save prie nekontroliuojamų ribų.

JAV psichologės Kristin D. Neff, beje šios mokslininkės laukiama atvykstan į Lietuvą jau šį pavasarį, teigimu, švelnus santykis su savimi nesumažina sau keliamų reikalavimų. Jis tik padeda apsaugoti savivertę nuo nesėkmės ir ragina toliau siekti tikslų, nepaisant atsiradusių kliūčių. Tai tarsi apsauginis šydas, į kurį atsimuša nesėkmės, tačiau nepristabdo gyvenimo kovoje. Būdami draugiški ir supratingi ne tik apsaugome save nuo gyvenimo negandų, bet ir į jas žvelgiame objektyvesnėmis akimis. Mokslininkė su kolegomis dirba atlikdami įvairius tyrimus šioje srityje:
Markas Leary filmavo tiriamuosius, kurie atliko jiems skirtas užduotis. Vėliau, peržiūrėję šį įrašą, dalyviai turėjo įvertinti savo rezultatus. Žmonės, nemokantys savęs užjausti, vertino save kur kas blogiau nei pašaliniai stebėtojai. O dalyviai, pasižymintys šia savybe, vertino save objektyviai – taip pat, kaip kiti asmenys. Be to, kaip parodė kitas tų pačių mokslininkų tyrimas, draugiškumas sau padeda lengvai ir be streso priimti kritiką. Nemokantys savęs užjausti asmenys itin neigiamai reaguoja į bet kokį grįžtamąjį ryšį, net jei jis visiškai neutralus ir jie nekritikuojami.
Mokslininkai pateikia dar vieną priežastį, kodėl švelnumas nugali griežtumą. Kaip parodė tyrimas, išsiskyrę ir dėl to save užjautę asmenys po 10 mėnesių jautėsi kur kas geriau nei tie, kurie save smerkė. Čia užuojauta sau buvo kur kas svarbesnis veiksnys nei didelė savivertė ar net optimizmas. Kitas Kristinos Neff tyrimas teikia vilčių, kad mokėjimas paguosti save gali padėti ne tik lengviau išgyventi skyrybas, bet ir jų išvengti. Pasirodo, tokie asmenys gražiau elgiasi su savo sutuoktiniais: jie jais labiau rūpinasi, palaiko ir yra mažiau agresyvūs. Be to, ir su antrąja puse jie jaučiasi saugesni. Tai glaudžiai susiję su tuo, kad save užjaučiantys žmonės paprastai labiau save myli, todėl gali daugiau meilės skirti kitiems.
Mokslininkai, išsamiai tyrinėjantys užuojautą, bando paaiškinti, kaip ji veikia mus fiziologiškai. Atsidūrus sunkioje situacijoje ir iškilus pavojui, smegenys pradeda gaminti streso hormoną kortizolį. Nuo jo kiekio kraujyje priklauso, kaip asmuo elgsis. Jei jo išsiskiria daug, žmogaus elgesys tampa neadekvatus, jis panikuoja, blaškosi, neišlaiko vidinės ramybės. Manoma, kad didvyriai sunkiausiomis akimirkomis išlieka šaltakraujiški ir imasi efektyvių veiksmų tik todėl, kad jų organizme būna mažiau kortizolio. Savikritika taip pat aktyvina simpatinę nervų sistemą ir skatina streso hormono gamybą, todėl save smerkiančiam asmeniui sunkiau objektyviai įvertinti situaciją, mokytis iš savo klaidų. Parodžius sau meilę, supratimą ir užuojautą, smegenys taip pat apdovanoja mus hormonų puokšte. Tik šiuo atveju vietoj kortizolio gaminamas laimės arba meilės hormonas oksitocinas. Jis paprastai gaminasi žindančių motinų organizmuose, kai žmonės apsikabina arba užsiima seksu. Oksitocinas kelia gerovės jausmą ir leidžia įžvelgti tiesą nepuolant savęs.

Norint būti sėkmingais verslininkais, mokytojais, inžinieriais, programuotojais…. išmintinga mokytis atjautos sau, o ne reiklumo, nes atjauta sau koreliuoja su iniciatyvumu, teigiamu emociniu fonu, gebėjimu spręsti problemas ir siekti savo tikslų, teigia mosklininkai.